Greitasis pažintys sietlas groupon

Kontrolinės grupės vaikams buvo lavinamas gebėjimas mo­ kytis, kita grupė irgi buvo lavinama mokytis, be to, gavo papildomą pamoką, kad intelektas nėra įgimtas. Jau kelis dešimtmečius pastebima, kad di­ delis procentas gabių studentų tų, kurie pagal gabumo testų rezul­ tatus patenka tarp 10 proc. Vartojimo teorijose idealus tapatumas laikomas labai svarbiu. Artima aplinka reiškia, kad dauguma dalykų, su ku- riais susidurdavome, buvo maždaug vienos dienos kelio pėsčiomis atstumu. The objective for this series is to activate joint work by researchers who are studying the behaviours of different groups in different social environments as well as interdisciplinary studies that integrate methods used in the social sciences, humanities and the hard sciences.

Leidinio tikslas aktyvinti įvairių sričių grupių tyrinėtojų bendravimą, taip pat tarpdisciplininius tyrimus, integruojant socialinių, humanitarinių bei tiksliųjų mokslų žinias. Grupės ir aplinkos: tyrimų problemos Didžioji dauguma šio leidinio autorių dalyvavo VDU Humanitarinių mokslų fakulteto Kultūros tyrimų centro inicijuotuose subkultūrinių grupių tyrimų ir studijų projektuose, kur ir buvo suformuluotos tyrimų problemos 1.

Dabartinės visuomenės grupių tyrimai padeda suprasti jos būseną. Visuomenės ir kultūros fragmentacijos procesai yra susiję su augančiomis socialinėmis įtampomis, kurios kyla dėl skirtingų vertybių, požiūrių, ideologijų, etninių papročių, religinių įsitikinimų.

Virtualios pažintys

Šiuos procesus greitina naujoje ES erdvėje aktyvėjanti migracija, taip pat intensyvėjantis bendravimas, ypač komunikacija internetu, suteikianti naujų žinių, prisidedanti prie bendravimo normų ir kultūrinių išraiškų kaitos.

Individams ir grupėms sąveikaujant su aplinkomis, susidaro sąlygos formuotis naujo pobūdžio socialinėms galioms, kurios skatina atsirasti naujus socialinius ir kultūrinius darinius mikrogrupes ar net socialinius sąjūdžius. Pastarųjų elgesio tyrimai, taip pat jų kultūrinių praktikų sklaida yra susijusi ir su mokslo, ir su praktiniais socialinių įtampų mažinimo, tolerancijos ugdymo uždaviniais. Į dabarties posovietinių šalių įskaitant Lietuvos kultūrą žvelgiame kaip į heterogenišką darinį, kuriame formuojasi, veikia, išnyksta ir vėl iš naujo atsiranda bendraujančių individų grupės.

Individų poreikį bendrauti su bendraminčiais natūralu laikyti greitasis pažintys sietlas groupon charakterizuojančiu faktoriumi. Tyrėjai siekia suprasti, kaip, kokioms aplinkybėms esant ir kokios formuojasi visuomenės grupės, kaip jos veikia, transformuojasi vienos į kitas, kokį poveikį grupių nariams daro išorinė socialinė aplinka, bendravimas su kitomis grupėmis, kaip jos priima savo sprendimus, kokie tapatybių modeliai, subkultūriniai gyvenimo stiliai formuojami.

Grupių elgesio tyrimų problemoms spręsti naudinga pasitelkti naujausius dabarties socialinių bei gamtos mokslų pasiekimus, atlikti ilgalaikius empirinius tyrimus, kaupti žinias ir jas sisteminti bei lyginti, ieškant individų ir grupių elgesio savitumų bei dėsningumų.

Keičiantis visuomenei, šie klausimai nepraranda aktualumo ir nuolat papildomi naujais. Rinkinio autoriai ir sandara Rinkinyje spausdinami patyrusių ir pradedančiųjų tyrinėtojų straipsniai, parengti studijuojant doktorantūroje, taip pat magistro ir bakalauro tezių pagrindu.

Juose galima matyti pirmuosius besiformuojančius tyrimų įgūdžius, atsiskleidžiančias jaunųjų tyrėjų vertybes. Šiame rinkinyje spausdinami Lietuvos ir Latvijos autorių darbai. Rimas Vaišnys. Teorija ir metodologija Rinkinio straipsniai sugrupuoti į tris dalis. Pirmąją dalį Teorija ir metodologija pradeda Jūratės Černevičiūtės straipsnis, skirtas tapatumo kūrimo populiariojoje kultūroje klausimams.

Straipsnyje atsispindi popkultūros tyrimų tendencijos, šiuo metu taikomos analizės prieigos, pažintys žemyn sindromu jis yra vertingas šiam rinkiniui, kuriame analizuojamos grupės oponuoja kultūros standartams.

Originalus yra Gintauto Mažeikio straipsnis, skirtas netikėtai novatoriškai temai, kurią autorius pavadino ekonomikos subkultūrizacija. Straipsnyje pateikiama daug įdomių filosofinių bei antropologinių įžvalgų, bandančių išskirti ir paaiškinti subkultūrinius greitasis pažintys sietlas groupon 8 9 ekonomikos reiškinius. Buivydo, E. Ramanauskaitės ir J. Vaišnio straipsnius priskirtume subkultūrinių grupių dinamikos tyrinėjimų krypčiai. Vaišnio iniciatyva subkultūrinių grupių tyrimams pradėta taikyti dinaminių sistemų teorijos prieiga, kur pateikiamas naujas sistemos apibūdinimas, suteikiantis galimybę tyrėjui laisvai rinktis tyrinėjamą sistemą taip, kaip jis mato, suvokia ir nori interpretuoti socialinį reiškinį.

Pasirinktos funkcijos suteikia galimybę natūraliai ir daugiaplaniškai aprašyti tiriamą reiškinį, laikantis aprašymo logikos ir nuoseklumo. Atvejo studijos Šioje dalyje spausdinami tyrinėjimai, kurių autoriai pateikia išsamią tiriamos grupės analizę, grindžiamą stebėjimų duomenimis, arba analizuoja pasirinktą sąvoką, gilina teorinį diskursą, tyrinėdami aktualų socialinį reiškinį.

Rasa Indriliūnaitė pateikia Kauno miesto benamių, buvusių nuteistųjų subgrupės tyrimą, siedama jį su kriminalinės subkultūros kontekstu. Straipsnyje analizuojamas šių benamių gyvenimo būdas, jų patirtys, jų integracijos į visuomenę problemos, susijusios su neigiamu visuomenės požiūriu.

Reda Šatūnienė lygina Lietuvos ir Vakarų pankų vertybes, ideologijas bei saviraiškas. Kitokio pobūdžio yra Jānio Priede darbas, kuriame susiejama religijotyros bei socialinių tyrimų metodika ir problematika: pateiktos skirtingų Rericho pasekėjų grupių Latvijoje tyrimų išvados, aptariamos grupėse kylančios tautinio ir kultūrinio tapatumo problemos, šios grupės lyginamos su pagoniškos pasaulėžiūros dievturiais.

Neringa Valaitytė siekia atskleisti metalistų subkultūros struktūrą ir vertybes, analizuodama jų laikraštėlius, vadinamus zinais. Aurelija Drevel pateikia interneto bendruomenės tyrimą, kuriam autorė originaliai taiko stebėjimo dalyvaujant interneto svetainėse bei žaidimuose metodą. Straipsnyje atskleidžiamas virtualaus bendravimo originalumas, skirtumai nuo įprasto bendravimo grupėje, analizuojamas virtualios bendruomenės dalyvių elgesys, bendravimo poveikiai.

Marijos Miselytės straipsnis Jaunimo subkultūrų moralinių sprendimų kompetencijos ypatumai yra originalus subkultūrinių grupių tyrimams taikomu metodu. Autorė bando taikyti Georgo Lind o moralinių sprendimų testą gotų ir skustagalvių grupių nariams.

Straipsnyje keliama mintis, jog moraliniai sprendimai yra reikšmingas jaunimo subkultūrinių grupių formavimosi faktorius. Etnografiniai tyrimai Šioje dalyje spausdinami straipsniai, kurių autoriai pateikia konceptualiai susistemintus tyrimų duomenis, surinktus jų atliktuose grupės lauko tyrimuose. Tokio 9 10 Grupės ir aplinkos 1 pobūdžio tekstai pasižymi gausia empirine medžiaga ir skaitytojui atskleidžia natūralias grupių narių perteiktas vertybes, pasaulėžiūras, bendravimą grupėje ir su aplinka, saviraišką, jų narių keliamas problemas.

Donata Petružytė perteikia Kariotiškių sąvartyno gyventojų buities ir bendravimo ypatumus, aprašo jų subkultūrinio gyvenimo bruožus. Straipsnyje parodoma žmonių buitis, jų darbo pobūdis, bendravimas, santykiai su aplinka. Eglės Žibinskaitės analizuojama sporto subkultūra Lietuvoje dar gana retai nagrinėjama.

Žibinskaitės VDU merginų krepšinio komandos žaidėjos ir Etnologijos katedros bakalaurės etnografinis darbas įdomus ne tik dėl temos naujumo. Straipsnio autorės tekste matyti bandymas kalbėti apie universiteto bendruomenės vertybes, tarp kurių vieną svarbesnių vietų saskačevanas internete užimti sportas.

jamaikos pažintys uk

Agnė Petrusevičiūtė tyrinėjo metalo muzikos subkultūrinę bendruomenę. Remdamasi stebėjimų bei dalyvių pateiktais duomenimis, autorė aprašo keturis pagrindinius metalo muziką apibūdinančius elementus: muziką, įvaizdį, pasaulėžiūrą ir gyvenimo būdą. Šis straipsnis suteiks daug naudingos informacijos tiems, kurie iki šiol nepažįsta metalistų subkultūros ir nori įgyti apie ją žinių. Šiame leidinyje ir ateityje bus spausdinami įvairių mokslo krypčių autorių tekstai, analizuojantys mažąsias visuomenės grupes.

Jis atviras skirtingiems metodologiniams požiūriams, tarpdisciplininiams ieškojimams. Tikimės, kad leidinys Grupės ir aplinkos bus naudingas ir patrauklus ne tik akademiniams skaitytojams, greitasis pažintys sietlas groupon ir socialinio darbo, kultūros, švietimo darbuotojams. Rėmėjai Pasinaudojus proga norėtųsi padėkoti ES struktūriniams fondams jų valdybai prie Lietuvos švietimo ir mokslo ministerijoskurių lėšomis buvo surengti seminarai ir konferencija Visuomenė ir gyvenimo stiliai: savi ir nesvetimitaip pat išleista pirmoji šios serijos knyga.

Projekto metu buvo surengti akademiniai kultūriniai forumai, kuriuose turėjo galimybę bendrauti ir pasidalyti žiniomis tyrėjai, subkultūrinių grupių ir plačiosios visuomenės atstovai. Tokios patirtys padeda vieniems kitus pažinti ir ugdyti tarpusavio supratimą bei toleranciją. The issues involved are relevant for Lithuania and the entire post- Soviet region, where such research traditions have not yet formed.

The objective for this series is to activate joint work by researchers who are studying the behaviours of different groups in different social environments as well as interdisciplinary studies that integrate methods used in the social sciences, humanities and the hard sciences. Groups and Environments: Gojus pažintys žydų mergaitė issues Most of the authors of this publication participated in the subcultural group research and studies projects initiated by the Centre for Cultural Studies, Faculty of Humanities of Vytautas Magnus University.

This is where the research issues were formulated. Processes of community and cultural fragmentation are related to growing social tensions caused by differing values, outlooks, ideologies, ethnic customs and religious faiths. Such process are accelerated by the more and more active migrations in the new areas of the European Union as well as the more and more intensive interactions especially communications via Internet, which provides new information contributing to changes in the standards for relationships and cultural expressions.

As individuals and groups interact with environments, conditions form for new types of social powers which prompt discoveries of new social and cultural assemblages microgroups or even social movements. The view taken here on the present culture of post-soviet countries, including Lithuania, is that it is a heterogeneous making within which interacting groups of individuals form, act, disappear and reappear anew.

They interact via networks and do not greitasis pažintys sietlas groupon stable, long-lasting communities, whereas others are the opposite; they gather in stable groups of like-minded persons who offer spiritual and physical security.

It is natural to consider that the need of individuals to associate with persons who think similarly is a factor characterising a society. What the researchers are attempting to understand are how, under what circumstances and what kinds of community groups form as well as how they act and transform from one into another, how an external social environment influences a group s members, how they interact with other groups, how they make decisions and what sorts of identity models and subcultural lifestyles are forming.

As more and more tensions arise in a community interethnic, interracial, interreligious conflicts not only do lifestyle subcultural groups form but also groups that are threatening to society whose behaviours are not always easy to foresee. For resolving issues in researching group behaviour, it is helpful to make use of the latest achievements in the social and natural sciences, perform long term empirical research, accumulate information, then systematise and compare the information in the search for the originalities and consistencies in the behaviours of individuals and groups.

As society changes, such issues do not lose their relevancy; new ones constantly supplement them. Authors and structure of the collection The articles in this collection are by experienced and by young researchers written over the course of participation in the research projects, some for doctoral studies and some on the bases of masters and bachelors theses.

The first issue publishes works by authors from Lithuania and Latvia. The articles of this collection are grouped into three parts. The first part, Theory and Methodology, is for articles on these topics.

baras clio rs greitasis pažintys

The second, Case Studies, prints research studies including the author s thorough analysis of a group under study that is substantiated by data from observations or a selected concept which deepens 12 13 a theoretical discourse while investigating an actual social manifestation. The third, Ethnographic Research, prints those articles whose authors submit conceptually systematised research data gathered from their studied groups during their field research.

The future publications of this series will also carry works by authors from various academic fields analysing small societal groups and manifestations of popular culture.

The collection is open to different methodological viewpoints and interdisciplinary pursuits.

It is hoped this collection of academic studies will prove useful and engaging not only for academic readers but for those engaged in social work, culture and education. Acknowledgements We take this opportunity to extend our gratitude for the EU s structural funds and to their directorate at the Ministry of Education and Science of Lithuania. Due to their greitasis pažintys sietlas groupon, it was possible to hold seminars and the conference, Society and Lifestyles: Our Own not Foreign, as well as to publish the first in this series of periodicals.

Over the course of the project, academic cultural forums were arranged which provided the opportunity for researchers and members of subcultural groups and the broader society to interact and share news. Such experiences help people to get to know one another and foster mutual understanding and tolerance.

Jaronio nuotrauka 16 17 Jūratė Černevičiūtė Vilniaus Gedimino beck trečiasis žmogus vienišas universitetas Vytauto Didžiojo universitetas ISSN Grupės ir aplinkos: Tapatumo kūrimas populiariojoje kultūroje Santrauka Straipsnyje apžvelgiama socialinių mokslų ir kultūros teorijų tapatumo apibrėžimo problematika.

Analizuojamas tapatumo kūrimas populiariosios kultūros televizijos, reklamos, populiarių žurnalų, knygų tekstuose ir jų panaudojimas tapatumui kurti. Vertinama diskusija apie populiariosios kultūros tekstų, platinamų masinėse medijose, pobūdį: jis yra pasyvus arba aktyvus ir kūrybingas.

Taigi populiarioji kultūra siūlo ne tik tam tikrą tapatumo įvaizdį, bet ir gyvenimo stilių kaip jau paruoštą šabloną tapatumo naratyvams konstruoti. Greitasis pažintys sietlas groupon skatina nuolat pervertinti savojo aš tapatumus ir drauge plečia tapatumų įvairovę. Raktiniai žodžiai: tapatumas, populiarioji kultūra, vartojimas, medijų poveikis, naratyvai, gyvenimo stiliai, idealusis aš. Įvadas Tapatumo problema jau seniai domina populiariosios ir vartotojiškos kultūros tyrinėtojus: vieni pirmųjų šią temą pradėjo gvildenti Frankfurto mokyklos masinės sociologijos atstovai.

Plačiausiai ši tema analizuojama kultūros studijų įvade, kur iš naujo pažvelgta į tapatumo kūrimo procesus ir kultūros taip pat populiariosios vaidmenį individams bei jų grupėms. Šiuolaikinės postmoderniosios sociologijos teorijos, veikiamos Anthony o Giddenso idėjų, analizuoja populiariosios ir medijų kultūros įtaką, remiasi tapatumo konstravimo arba tapatumo naratyvo idėja, kuri grindžiama prielaida, kad populiarioji ir medijų kultūra yra tas neišsemiamas kultūrinių išteklių repertuaras, kuriuo individai tiesiogiai arba netiesiogiai naudojasi kurdami savąjį tapatumą.

Mokslininkai, tyrinėjantys populiariosios kultūros poveikį tapatumui, diskutuoja, ar populiariosios kultūros ir medijų kultūros siūlomi simboliniai ištekliai yra pasisavinami pasyviai arba aktyviai kūrybiškai juos perdirbantar tie ištekliai yra perdirbami visiškai laisvai arba remiamasi populiariosios kultūros naudojamais šablonais, gyvenimo stiliaus pavyzdžiais ar naratyvais, kurie naudojami kaip savotiškas rėmas tapatumui kurti.

Iš esmės tapatumas yra neapčiuopiamas, nes jis sudaro abstrakčią visumą. Skirtinguose vaidmenyse gali būti pabrėžiamos vis kiti aspektai, todėl sakoma, kad individas turi daugiau nei vieną tapatumą, nors taip teigdami nurodome į bendros visumos sudedamąsias dalis Firat, Venkatesh, ; Fournier, Patys individai siekia ne vienovės Fournier,bet tam tikro nuoseklumo ir neprieštaringumo.

Fragmentuoto tapatumo idėja remiasi faktu, kad žmonių tapatumai visų pirma socialiniai Craib,ir žmonės yra keliuose socialiniuose laukuose, visada blaškydamiesi ir neapsispręsdami, kurį tapatumą reikėtų pasirinkti. Kalbant apie tapatumą, nurodomi visuminiai agregatiniai ir ne tokie konkretūs lygmenys. Nors socialiniai tapatumai kinta, bet mano tapatumas pasilieka, nes jungia visus, kuriuos aš turėjau, turiu ir turėsiu Craib, 4.

Tapatumas retai suprantamas kaip fiksuotas tai tarsi tęstinis, nuolat kuriamas projektas. Viena iš priežasčių, kodėl tapatumas nėra fiksuotas, randama jo socialinėje prigimtyje. Tapatumo kūrimas yra nauja tema. Jis gali būti priskirtas arba pasirinktas, tačiau priskirtas tapatumas buvo paplitęs ankstesnėje visuomenėje. Šiuolaikinėje visuomenėje laikomasi nuomonės, kad tapatumai yra nuolat kuriami.

Individo pasirinkimo veiksmas kartais lyginamas su tapatumo kūrimu McCracken, Tapatumo tyrimai tampa vis svarbesni, nes tapatumas siejasi su keliomis funkcijų rūšimis. Mąstymas apie tapatumą padeda žmonėms suvokti save. Tai susiję su įsipareigojimais, vertybėmis, tikslais ir suteikia žmonių poelgiams tam tikro nuoseklumo, vientisumo ir harmonijos.

Tapatumo suvokimas taip pat padeda individams jausti savikontrolę ir laisvą valią. Jie supranta turį galią ir išsiugdo jausmą, kad pajėgia tirti kitas galimybes ir ateityje rinktis kitaip Adams, Teigiama, kad individas turi tris tapatumo rūšis Malhotra, Pirma rūšis yra realus arba aktualus tapatumas, kurį individas tiki turįs.

Antra tapatumo rūšis gali būti įgyjama tik bendraujant su kitais tai yra socialinis aš. Individą galima suprasti kaip turintį daugelį šių socialinių tapatumų. Vis dėlto šis socialinis tapatumas gali būti suprantamas ir kaip kitų nuomonės apie individą apibendrinimas. Trečia tapatumo rūšis tapatumas, kurį individas labai norėtų turėti. Šis idealus tapatumas suprantamas kaip idealaus aš mentalinis paveikslas. Antra vertus, idealus tapatumas suteikia žmonėms aiškius gyvenimo tikslus, bet gali tapti daugelio socialinių problemų priežastimi, kai idealus ir realus tapatumas akivaizdžiai skiriasi.

Vartojimo teorijose idealus tapatumas laikomas labai svarbiu. Teigiama, kad perkami produktai daugiau pasako apie trokštamą, o ne realų tapatumą Schau, Gilly, Individas, kaip tam tikras kūrybinis brikoliažas, atsiduria tarp gyvenimo istorijos, kuri sudaro tapatumą, ir vartotojiško pasaulio įvaizdžių, pagal kurį tapatumai modeliuojami.

Populiarioji kultūra ir vartojimas Postmoderniose socialinėse teorijose išskirtinis dėmesys tenka populiariajai kultūrai kaip tapatumo implozijos ir subjekto fragmentacijos saitui: televizinis aš apibūdinamas kaip elektroninis individas par excellence, kuris viską gauna iš medijų simuliakrų rinkos tapatumą spektaklio visuomenėje, milžinišką nuotaikų kaitą Kellner,gyvenimo stiliaus naratyvus ir pan.

Populiariosios kultūros formos televizijoje, reklamoje, įvairiausių žurnalų tekstuose ir fotografijose teikia įvaizdžius ir personažus, su kuriais galima susitapatinti ir mėgdžioti. Postmodernus tapatumas kuriamas kaip įvaizdis ar teatrališkas vaidmuo spektaklyje Kellner, Žaidžiantis tapatumą postmodernus subjektas žino, kaip vadovautis taisyklėmis ir scenarijumi, išsiskirti per žaidimus, sportą, seksualines, kūno priežiūros ir kitas veiklas, kad sulauktų kitų žaidėjų susižavėjimo ir pagarbos, patvirtinančių jo tapatumo pasiekimus.

Suartėjusi su populiariąja kultūra, vartotojiška kultūra siūlo didžiulį išteklių pasirinkimą kaip kurti tapatumą ir pasirodyti. Taip konstruojamas pasaulis, kuriame individas kviečiamas įsivaizduoti save veikiantį skirtingose aplinkose su įvairiais žmonėmis ir išgyvenantį keisčiausius potyrius.

Individo vertė, žavesys, patrauklumas tampa svarbesni nei tokios tradicinės charakterio savybės kaip pareiga, sunkus darbas ar taupumas. Tapatumas sąmoningai įpainiojamas į istorijas, kurios vartotojų vertinamos kaip nesuskaičiuojami, masiškai gaminami ir perkami daiktai. Jie įkūnija ne tiek reikšmes, kiek gyvybingus ir įtakingus įvaizdžius bei suteikia galimybę sąmoningai rinktis tarp greitasis pažintys sietlas groupon kitų, galinčių tapti žaliava tapatumui lipdyti. Vartotojai tai daro labai matomais būdais, suprasdami, kad jų įvaizdžiai darys įtaką kitiems Yannis, Tim, Per įvairius žurnalus, laikraščius, saviugdos vadovėlius populiariojoje kultūroje pasakojama daugybė tikroviškų istorijų bei siūloma gausybė patarimų kaip tobulinti save, savo kūną, seksualinį gyvenimą ir santykius su kitais.

Populiariosios kultūros pasaulyje ieškoma naujovių, nuotykių ir rizikos: tiek populiariojoje kultūroje, tiek vartojimo sferoje tapatumo samprata yra dinamiška.

Viena svarbiausių populiariosios kultūros ir vartojimo sferos patrauklumo priežasčių yra ta, kad jos teikia daugiau galimybių individo tapatumui ir individualumo jausenai vystyti. Šio naujo požiūrio atskaitos taškas yra troškimas plėtoti naują, į save nukreiptos individualybės jauseną.

Individualybė tampa ne vienetinė, o pliu- 19 20 Grupės ir aplinkos 1 ralistinė. Vėlyvojoje modernybėje žmonių patyrimai fragmentiški, trumpalaikiai ir skirtingi: patyrimo įvairovė sąlygoja ir tapatumų įvairovę. Vartotojiška ir populiarioji kultūra, postmodernizmas ir rinka glaudžiai susiję reiškiniai. Sėkminga televizijos, kaip fundamentalios verslo formos, plėtra parodė, kad esminė vartotojiškos kultūros veikla vizuali reklama yra labai svarbi.

Televizija tampa pagrindine institucija, kurdama reklamos kultūrą, didžiausią dėmesį sutelkdama į tai, kaip vizualiniai vaizdai naudojami prekiniams ženklams arba prekėms-ženklams kurti. Komercinė manipuliacija įvaizdžiais vyksta reklamuojant žiniasklaidą ir parodas, kasdienio urbanizuoto gyvenimo spektaklius ir pasirodymus Kellner, Tyrinėtojai pažymi: medijos patogios tuo, kad padeda pažinti žmones per istorijas ir pajusti bendrumo jausmą.

populiarus pažintys švedijoje

Net jei personažai netikri, jie paprastai sumanyti taip, kad būtų atpažinti. Kaip minėta, sociologijoje tvirtinama, kad savasties tapatumas yra tarsi konstrukcija tai, kuo mes linkę tikėti, kas padaro mūsų gyvenimą labiau toleruojamą ir suvokiamą.

Padėdami susikurti gyvenimo naratyvą, mes galime naudotis istorijomis iš literatūros ir populiariosios kultūros. Ar medijos iš tiesų įtakingos? Diskusija, prasidėjusi Theodoro Adorno ir Frankfurto mokyklos kultūros industrijos kritikos laikais, šiandien vyksta tarp dviejų priešingų požiūrių: vienas jų, atstovaujamas T.

Adorno, teigia, kad medijų galia gyventojams milžiniška ir kenksminga. Kitas, atstovaujamas Johno Fiske ės, atremia, kad plačiosios masės yra įtakingesnės nei medijų kultūra. Testas buvo sunkus, skirtas dvejais metais vyresniems vaikams.

Kaip ir buvo galima manyti, vaikai užduočių neatliko. Bet dvi grupės vaikų, atsitiktinai suskirstytų tyrimų pradžioje, vėl reaga­ vo skirtingai. Tie, kurie po pirmo testo buvo pagirti už pastangas, spėjo, kad šįkart tiesiog nepakankamai susikaupė.

Uploaded by

Jų manymu, nesėkmė įrodė, kad jie nėra tokie jau protingi. Jie jaudinosi ir krimtosi. Tų, kurie buvo pagirti už pastangas, rezultatai, palyginti su pirmuoju testu, akivaizdžiai - maždaug 30 proc. Tie, kuriems buvo pasakyta, kad jie protingi, testą atliko blogiau - maž­ daug 20 proc.

Iš šio centro, stovin- čio siauros Santa Monikos kalnų keteros viršūnėje, beveik viso- mis kryptimis atsiveria įspūdingi vaizdai, išskyrus apačioje besi- driekiantį greitkelį, kuris kilometrų kilometrus užkimštas auto- mobilių.

Dweck įtarė, kad pagyrų rezultatas būna priešingas, bet ir ją nustebino toks stiprus poveikis. Pabrėždami įgimtą protą atimame iš vaiko galią kontroliuoti padėtį, todėl jis blogiau reaguoja į nesėkmes. Kartodama eksperimentą Dweck atrado, kad pagyrimai vieno­ dai veikia visų socioekonominių klasių moksleivius. Poveikis ryš­ 28 Šalin mitus kus ir berniukams, ir mergaitėms, bet ryškiausias itin protingoms mergaitėms po nesėkmės daugiausia jų palūžo.

Net ikimokykli­ nukai neišvengė atvirkščio pagyrų poveikio. Jill Abraham - Skarsdeile gyvenanti trijų vaikų mama, jos požiūris atitinka neoficialios mano apklausos rezultatus. Papasakojau jai apie Dweck pagyrų tyrimus, bet ji nė kiek nesusidomėjo tais trumpais testais, juk ilgalaikis poveikis nebuvo ištirtas. Abraham yra viena iš 85 proc.

Jill aiškina, kad jos šeima gyvena j konkurenciją stipriai linku­ sioje bendruomenėje. Konkurencija prasideda jau tada, kai vaikams sueina pusantrų metų - jie vedami į pokalbį dėl priėmimo į darže­ lį. Ji daug juos giria. Bendra visuomenės nuomone, trumpi eksperimentai kon­ troliuojamoje aplinkoje neprilygsta kasdien vaikus auginančių tėvų išminčiai. Net ir tiems, kurie patikėjo pagyrų tyrimų rezultatais, buvo sun­ ku tai praktiškai įgyvendinti.

Sue Needleman yra dviejų vaikučių mama ir vienuolikos metų patirtį turinti pradinės mokyklos mo­ kytoja. Taip ji elgiasi mokykloje. O namie atsikratyti senų įpročių sun­ ku. Tau pavyko. Koks tu pro­ tingas. Dweck su padėjėja Lisa Blackwell mokslo žurnale Child Development paskelbė pranešimą, kaip per vieną semestrą pagerėjo moksleivių matematikos pažymiai.

Gyvenimo mokslo mokykla - tai didelius siekius turinti ir svei­ ką gyvenimo būdą propaguojanti mokykla, kurią lanko moks­ leivių, daugiausia iš mažumų ir sunkiai besimokančių. Blackwell vaikus suskirstė į dvi grupes ir vedė joms aštuonių susitikimų semi­ narą. Kontrolinės grupės vaikams buvo lavinamas gebėjimas mo­ kytis, kita grupė irgi buvo lavinama mokytis, be to, gavo papildomą pamoką, kad intelektas nėra įgimtas.

Šie moksleiviai greitasis pažintys sietlas groupon balsu skaitė rašinį apie tai, kad smegenys, įveikdamos sunkumus, augina naujus neuronus.

Onson - eliksyras.ltan. .Salin - mitusLT | PDF

Jie matė smegenų nuotraukas ir vaidino scenas. Ilgai laukti nereikėjo. Mokytojai - nė nežinodami, kurie moki­ niai į kurią darbo grupę buvo paskirti, - išskyrė tuos, kuriems buvo 30 Šalin mitus išaiškinta, kad intelektą galima išlavinti. Jų mokymosi įpročiai ir pažymiai pagerėjo. Per vieną semestrą Blackwell pakeitė ilgalaikę matematikos pažymių blogėjimo tendenciją.

Vienintelis kontrolinės grupės ir tiriamųjų grupės skirtumas buvo tas, kad pastaroji išklausė dvi paskaitėles, trukusias iš viso 50 minučių. Per jas buvo dėstoma ne matematika, o paprasta mintis, kad smegenys yra lyg raumuo - jei jas lavinsi, darysiesi protinges­ nis.

Vien tai pagerino jų matematikos pažymius. Tikiuosi, jos darbas bus priimtas rimtai. Žmonėms baugu matyti tokius rezultatus. Įsitikini­ mas, kad ją reikia visais būdais stiprinti, virto įtakingu socialiniu judėjimu. Kalifornijos įstatymų leidžiamoji valdžia, tikėdama, kad padidėjusi piliečių savigarba duos didelę naudą: jie taps mažiau priklausomi nuo socialinės paramos, paauglės rečiau pastos ir taip toliau, - įsteigė oficialias savigarbos stiprinimo pajėgas.

Ypač buvo siekiama ugdyti vaikų savigarbą ir atmetama viskas, kas galėtų jai kenkti. Buvo atsisakyta konkurencijos. Futbolo treneriai nebeskai­ čiavo įvarčių, o prizus dalijo visiems. Mokytojai išmetė raudonus tušinukus. Kritiką pakeitė gausios, net nepelnytos pagyros. Dweck ir Blackwell greitasis pažintys sietlas groupon darbai verčia suabejoti pagrindi­ niu judėjimo už savigarbą teiginiu: kad pagyros, savigarba ir rezul­ tatai yra tiesiogiai susiję.

Tačiau tyrimų rezultatai dažnai būdavo prieštaringi arba neįtikimi. Taigi m. Psichologijos mokslo asociacija paprašė daktaro Roy Baumeisterio, garsaus savi­ garbos gynėjo, peržiūrėti literatūrą šiuo klausimu. Jo komanda su­ rado daug tyrimų spragų. Per daugumą iš tų 15 tyrimų žmonių buvo prašoma įvertinti savo savigarbą, o paskui - intelektą, karjerą, gebėjimą bendrauti ir panašiai. Tokie pasakojimai apie save itin ne­ patikimi, nes žmonės, kurių savigarba aukšta, išpučia ir savo gebė­ jimus.

Moksliniai būdai išmatuoti savigarbą ir jos padarinius buvo taikomi atliekant tik tyrimų. Peržvelgęs tuos tyrimų Baumeisteris padarė išvadą, kad aukšta savigarba nelemia geresnių pažymių ar karjeros. Ji net nesu­ mažina alkoholio vartojimo. Ir jau tikrai nemažina įvairiopo smur­ to. Itin agresyvūs, smurtauti linkę žmonės kaip tik labai gerai apie save mano.

Taigi teorija, kad smurtu žmonės siekia atsverti menką savigarbą, žlunga. Dabar Baumeisteris perėjo į Dweck pusę, ir jo tyrimai krypsta panašia linkme. Jis neseniai paskelbė straipsnį apie tai, kad nuo sa­ vigarbą keliančių pagyrų sunkiai besimokančių studentų pažymiai dar labiau pablogėja. Baumeisteris įsitikino, kad savigarbos žavesys susijęs su nepaprastu tėvų pasididžiavimu savo vaikų laimėjimais.

Notr Damo universiteto tyrėjai per vieną eksperimentą tikrino pagyrimų poveikį pralai­ minčiai koledžo žolės riedulio komandai. Eksperimentas pavyko: interneto pažintys pirmos dienos greitasis pažintys sietlas groupon į kitą varžybų etapą. Bet ne visos pagyros vie­ nodos, kaip parodė Dweck, ir jų poveikis gali reikšmingai skirtis, nelygu už ką giriama. Tyrėjai atrado, kad naudingi tik konkretūs pagyrimai.

Žolės riedulio žaidėjai buvo giriami už tai, kad sustab­ dė priešininką. Labai svarbu, kad pagyrimas būtų nuoširdus. Pasak Dweck, tėvai labai klysta manydami, kad moksleiviai nesugeba įžvelgti ir pajusti tikrųjų ketinimų. Kaip mes gebame perprasti tikrąją nenuo- širdaus komplimento ar atsiprašymo prasmę, taip ir vaikai ieško slapto pagyrų tikslo. Tik maži vaikai - iki septynerių metų - tie­ siogiai priima pagyrimus, vyresni vaikai yra tokie pat įtarūs kaip ir suaugusieji.

Psichologas Wulfas Uwe Meyeris, šios srities pradininkas, at­ liko tokius tyrimus, per kuriuos vaikai stebėjo, kaip giriami kiti moksleiviai.

Meyeris atrado, kad dvylikos metų vaikai ir vyresni nemano, jog mokytojo pagyrimas yra ženklas, kad gerai atlikai už­ duotį, - iš tiesų jis reiškia, kad tau stinga gebėjimų, ir mokytojas nusprendė tave paskatinti. Vaikai atrado dėsningumą: tie, kurie mokosi prasčiau, apiberiami pagyromis. Dar po dvidešimt penkerių metų vidutinio nešiojamojo kompiuterio galia, ko gera, prilygs visų šiuo metu Žemėje gyvenančių žmonių smegenų galiai.

Svarbiausia, kad tokiu tempu progresuoja ne tik integriniai grandynai.

pažinčių svetainės profilio paieška

Paprastai tariant, naudojame kompiuterius naujiems, dar grei- tesniems, kompiuteriams kurti, tuo būdu sudarydami teigiamo grįžtamojo ryšio ratą, kuris dar labiau spartina akceleraciją.

Šiuo metu tokia pat didėjančia sparta vystosi kai kurios didžiausią potencialą tu- rinčios naujos technologijos: kvantiniai kompiuteriai, dirbtinis in- telektas, robotika, nanotechnologijos, biotechnologijos, medžiagų mokslas, tinklai, jutikliai, trimatis spausdinimas, papildytoji rea- lybė, virtualioji realybė, blokų grandinės ir kitos. Nors ir atrodo radikali, visa ši pažanga nėra naujiena.

Naujiena ta, kad ankstesnės pavienės eksponentinės technologijų akcele- racijos bangos dabar pradeda susilieti su kitomis bangomis. Pa- vyzdžiui, vaistų vystymasis spartėja ne tik dėl eksponentinės bi- otechnologijų pažangos, bet ir dėl dirbtinio intelekto, kvantinės 22 ateitis greitesnė, nei manote kompiuterijos ir keleto kitų eksponentinių technologijų konver- gencijos. Kitaip tariant, tos bangos pradeda lipti viena ant kitos, sudarydamos milžiniškus technologijų cunamius, grasinančius nušluoti viską savo kelyje.

namuose ir išvykoje atiduoti prisijungę pažintys

Skaitmeninio amžiaus pradžioje silicio lustus pakeitę vakuuminiai vamzdeliai buvo perversminga naujovė. Tačiau eksponentinių technologijų susiliejimas dar labiau padidina jų perversmingą potencialą. Tačiau neužbėkime įvykiams už akių. Likusioje knygos dalyje kalbėsime apie tas jėgas ir jų staigų perversmingą poveikį. Tačiau prieš tai pasigilinkime į konvergenciją, grįždami prie pirminio klausimo apie skraidančius automobilius — kodėl dabar? Į skraidantį automobilį pa- našiausias dalykas — sraigtasparniai — egzistuoja jau beveik aš- tuoniasdešimt metų Igoris Sikorskis sukūrė pirmąjį pasaulyje sraigtasparnį aisiaistačiau jie nė iš tolo netenkina šių rei- kalavimų.

Welcome to Scribd!

Negana to, kad jie labai triukšmingi ir brangūs, jie dar dažnai genda ir krenta. Sraigtasparniai triukšmingi ir pavojingi, nes pakilimui naudo- ja vieną didžiulį rotorių.

Deja, to rotoriaus mentės galo greitis ir konvergencija 23 sukuria tą duslų garsą, dun, dun, dun, kuris gali išvaryti iš proto kiekvieną, kas turi ausis. Ir jie pavojingi, nes sugedus tam rotoriui neišvengiamai suveikia gravitacijos jėga.

Dabar įsivaizduokite, kad vietoj vieno pagrindinio rotoriaus turime daug mažesnių rotorių panašiai sudaryta variklių eilė po lėktuvo sparnu.

Visi kartu jie sukuria pakankamą keliamąją ga- lią, tačiau ne greitasis pažintys sietlas groupon triukšmingi. Dar geriau tai, kad net sustojus porai rotorių sistema nesiliautų veikusi ir leistų saugiai nutūpti. Dar pridėkime vieną sparną, kuris leistų skristi kilometrų per valandą ar net didesniu greičiu.

Tai puikios idėjos, tačiau jų neį- manoma įgyvendinti su vidaus degimo varikliais dėl itin prasto jų galios ir masės santykio. Projektuodami tokį variklį, inžinieriai pritaikė tris konverguojančias technologijas. Pirma, mašinų mokymosi pažanga leido vykdyti itin sudėtingas skrydžio simuliacijas. Antra, medžiagų mokslo atradimai padėjo sukurti dalis, kurios būtų pakankamai lengvos skraidyti ir pakan- kamai patvarios, kad užtikrintų saugumą.

Ir trečia, naujosios ga- mybos technologijos, t. Kalbant apie funkcionalu- mą, tokių elektrinių variklių efektyvumas yra 95 procentai, o vi- daus degimo variklio — tik 28 procentai. Tačiau valdyti DEP sistemą skrydžio metu ne taip paprasta. Žmogus nepajėgtų reguliuoti keliolikos variklių mikrosekun- dės intervalu. O kas užtikrina tokį valdymo lygį? Dar vienas konverguojančių technologijų rinkinys. Pirma, dirbtinio intelekto revoliucija suteikė galimybę per se- kundės dalį kompiuteriu apdoroti protu nesuvokiamą duomenų kiekį ir realiu laiku valdyti daugybę elektrinių variklių bei orlaivio valdymo plokštumų.

Antra, kad surinktume visus tuos duome- nis, piloto greitasis pažintys sietlas groupon ir ausis reikėjo pakeisti jutikliais, gebančiais vienu metu apdoroti gigabitus informacijos. Tai GPSLIDARradarai, pažangios vaizdinimo technologijos ir gausybė mikroskopinių akcelerometrų — daugelį šių technologijų mums padovanojo išma- niųjų telefonų karų dešimtmetis.

Ir, galiausiai, reikalingas akumuliatorius. Jis turi būti pakanka- mai talpus, kad nereikėtų baimintis, jog pusiaukelėje išseks, ir ge- neruoti pakankamai energijos inžinierių kalba tariant, užtikrinti pakankamą galios tankįkad pakeltų transporto priemonę, pilotą ir keturis keleivius nuo žemės.

Tam tikslui minimali reikalaujama energija yra kilovatvalandžių kilogramui. Dar visai neseniai tokia užduotis buvo neįmanoma.

Tačiau sparčiai vystantis saulės energijos ir elektromobilių technologijoms, didėja geresnių ener- gijos kaupimo sistemų poreikis, todėl kuriami naujos kartos ličio jonų akumuliatoriai.

Jie didesnės talpos ir turi užtektinai galios pakelti skraidantį automobilį į orą. Dalijimosi orlaiviu lygtyje jau išspręsti saugumo ir triukšmo klausimai, tačiau norint sumažinti kainą reikia daugiau naujovių. Norint pasiekti šį tikslą o tai būtina, kad skraidantys auto- mobiliai taptų ne prabangia paslauga, bet pagrindine transporto priemonereikia dar trijų konverguojančių technologijų.

Pirma, kompiuterinis projektavimas ir modeliavimas turėtų patobulėti tiek, kad būtų galima kurti komerciniams skrydžiams reikalingus aerodinaminius paviršius, sparnus ir fiuzeliažus. Antra, medžiagų mokslas turėtų atrasti anglies pluošto kompozitus ir sudėtingus metalo lydinius, kurie būtų ir pakankamai lengvi, ir pakankamai tvirti bei saugūs.

Ir trečia, 3D spausdintuvai turėtų tapti pakanka- mai greiti, kad šias naujas medžiagas paverstų naudoti tinkamo- mis dalimis ir viršytų visus ankstesnius orlaivių gamybos rekor- dus. Kaip tik šie procesai dabar ir vyksta. Šią idėją galima pritaikyti bet kokiai kitai technologijai. Kad būtų išrastos kojinės, medžiagų revoliucijos metu turėjome iš- mokti paversti augalinį pluoštą minkštu audiniu, o per įrankių gamybos revoliuciją — iš gyvūnų kaulų pasigaminti adatas.

Žino- ma, tai taip pat pažanga, tačiau ji buvo linijinė. Nuo šių pirmųjų žingsnių iki kitos svarbios naujovės — gyvūnų prijaukinimo kuris vėliau mums davė avių vilną — praėjo tūkstantmečiai. Ir dar keli tūkstančiai metų praėjo, kol buvo atrasta elektra, leidusi pradėti masinę kojinių gamybą. Pažanga vyksta iki šiol neregėtu tempu, ir tai mums kelia sunkumų.

Žmogaus smegenys evoliucionavo artimoje linijinio vystymosi aplinkoje. Artima aplinka reiškia, kad dauguma dalykų, su ku- riais susidurdavome, buvo maždaug vienos dienos kelio pėsčiomis atstumu. Linijinio vystymosi aplinka reiškia, kad pokyčiai buvo itin lėti. Jūsų proproprosenelio gyvenimas nedaug skyrėsi nuo jo proproanūkio gyvenimo. Tačiau dabar gyvename globalioje eks- 26 ateitis greitesnė, nei manote ponentinėje aplinkoje. Okcupid savo išvaizda ir internetu sms aplinka reiškia, kad per kelias se- kundes sužinome, kas įvyko kitame pasaulio pakraštyje o mūsų kompiuteriai apie tai sužino per kelias milisekundes.

Eksponen- tinė aplinka reiškia, kad technologijos vystosi neregėtu greičiu. Dabar revoliucija gali įvykti per kelis mėnesius, ką jau kalbėti apie skirtumus tarp kartų.