Guntūr pažintys womens.

Vaik ų gimtadieniai. Be to norėjau įsitikinti, kad Šri Lanka yra sala. Žinoma, Šri Lanka palengva pasiduoda globalizacijai — daug picerijų, makdonaldų.

Į Egipto gilumą patekę lietuviai pasidalijo neeiliniais nuotykiais 96 — Keliaujate po pasaulį ne pirmus metus. Tačiau tokį keliavimo būdą — apeiti Šri Lankos salą pėsčiomis — pasirinktų ne kiekvienas.

Kodėl nutarėte mesti sau tokį iššūkį? Ilgainiui tas žiemojimas užsiciklino iki režimo darbas-namai-pliažas-barai, tik retsykiais nuvažiuodavau kur nors toliau.

Viskas pasikeitė, kai man įkando uodas ir susirgau Dengė karštlige. Beveik mėnesį pragulėjau išsekęs, alkoholio nevartojau beveik pusmetį — guntūr pažintys womens regeneruoti kepenis. Todėl barai-pliažai tapo nebeįdomūs.

Vieną rytą atsibudus netikėtai šovė mintis pėsčiomis apeiti aplink salą, kurioje gyvenu. Nuvijau tą kvailą mintį ir užsiėmiau savo kasdieniais darbais. Vakare, po darbų, ta mintis vėl sugrįžo.

Todėl susirašiau argumentus. Už: turėčiau patirti daugiau nuotykių, negu keliaudamas kitais būdais; Šri Lanka tam tinka — beveik visur kelias driekiasi palei vandenyną; beveik visur gyvena žmonės, yra vandens, maisto, vietų pernakvoti; pasitikrinčiau savo jėgas po mane išsekinusios Dengė karštligės; patenkinčiau savo puikybę — turėčiau kuo mergoms girtis. Prieš: mažai šansų, kad pavyks tai įgyvendinti — pritrūksiu jėgų, valios; kelionė ir jos aprašinėjimas atims daug laiko; guntūr pažintys womens laiką galėčiau panaudoti pinigų užsidirbimui, kurių prireiktų kitoms, komfortiškesnėms kelionėms.

Vis tik teigiami argumentai nugalėjo skepticizmą, todėl nusprendžiau vis dėlto pabandyti. Šri Lankos sala © Asmeninis albumas Štai ką mąsčiau prieš kelionę: Kadangi sala didelė, maždaug kaip Lietuva, kelias sudarys ne mažiau pusantro tūkstančio kilometrų, todėl be perstojo keliauti reikėtų kokius tris mėnesius.

Nors ir neturiu tiek daug laiko, pamaniau, kad galėčiau eiti atkarpomis. Jei tokiai aferai skirčiau visus savaitgalius, salą apeičiau maždaug per metus. Kuo toliau nuo Kolombo, tuo ilgiau truks nusigavimas į etapo startinę poziciją, iki tolimiausių vietų teks važiuoti naktiniu traukiniu, gal skristi lėktuvu ar malūnsparniu. Taigi, jokio planavimo, jokio skubėjimo, jokio pervargimo. Sustosiu visur, kur patiks, panorėjęs pasuksiu į šoną ar atgal.

manovaikas lt

Neužsibrėšiu dienos tikslo — galiu nueiti trisdešimt kilometrų, o galiu vos porą. Todėl nusistačiau tris taisykles: visas kelias turi būti nueitas pėsčiomis; kitą etapą pradėti tiksliai nuo tos vietos, kur baigiau pereitą; stengtis nuo salos kranto neatitolti daugiau nei 3 km.

Nieko neprisižadėsiu. Kai tik pajusiu, kad per sunku, ar nusibos, ar atsiras koks įdomesnis savaitgalių užsiėmimas, nutrauksiu šį žygį be jokio sąžinės graužimo. Taip galvojau prieš pradėdamas eiti, daugmaž viską ir įgyvendinau. Šri Lankos sala — Kaip vyko pasiruošimas ir kiek jis užtruko? Reikėjo navigacijos, žemėlapių, asmeninių daiktų ir kokių?

Tikėtina, kad batai turėjo būti itin patogūs? Pasiėmiau papildomus marškinius, kelnaites, sarongą tai — universalus medvilnės gabalas — tinka vietoj šaliko, rankšluosčio, antklodės, sugadintų kelnių. Prireikė tepalo nuo nutrynimų, apsaugos nuo uodų, saulės, drėgnų servetėlių kojoms susitepti. Pasiėmiau ir vaistų visokiems atvejams.

Man jų neprireikė, bet kartą pagelbėjau sutiktiems žmonėms. Žinoma, pasiėmiau daug elektronikos — akumuliatorių, atsarginį kompiuterį, įvairių laidų, jungčių. Na ir įprastų daiktų — skėtį, maišą nuo lietaus, porą buteliukų vandens, riešutų, paso kopiją ir šiek tiek pinigų.

Iš Plungės kilęs 55-erių programuotojas pėsčiomis apėjo Šri Lankos salą

Tris poras sunešiojau, kol salą apėjau. Pirkau brangius, originalius. Po kelių dienų ėjimo jie tiesiog tapdavo kūno dalimi. Kad nebūtų nuospaudų, ilsinau kojas kas kelis kilometrus: masažuodavau, sutepdavau drėgnomis servetėlėmis ypač tinka tos, kurios skirtos kūdikiams. Nakvodavau įvairiose vietose, valgydavau ir brangiuose restoranuose, ir pigiausiose valgyklėlėse, ir paaukotų ryžių sauja pasitenkindavau.

Vidutiniškai dienai užtekdavo apie 20 eurų įskaitant viskąbet galėjau keliauti daug pigiau, ar daug brangiau. Spėjote apeiti salą per numatytą laiką ar vėlavote?

Tas ėjimas užsitęsė kiek daugiau nei pusantrų metų, nes ėjau savaitgaliais, ilgam išvykdavau į Lietuvą ir kitas šalis. Neturėjau planų, kada tiksliai pabaigsiu kelionę. Ir kodėl pasirinkote eiti aplink salą, o ne kitokiu maršrutu? Toliausiai nuėjau paskutinę dieną — daugiau nei 39 km, trumpiausia buvo 12 diena — nulis bet ją užskaičiau kaip ėjimo dieną, nes buvo nuotykių.

Nueito kelio per dieną vidurkis — apie 24 km. Antano Zdramio kelionė po Šri Lanką © Asmeninis albumas Eiti pakrante yra gerai — vėjelis atgaivina, galima išsimaudyti, paeiti basam paplūdimio smėliu, čia daugiau visokių viešbučių nakvynei, matyti spalvingas žvejų gyvenimas, daugiau kultūrinės įvairovės.

Be to norėjau įsitikinti, kad Šri Lanka yra sala. Kodėl pasirinkote tokį apsistojimo būdą? Man patinka įvairovė. Šri Lankos sala © Asmeninis albumas — Su kokiais pavojais teko susidurti? Kokioje situacijoje teko pajusti adrenaliną? Galbūt užpuolė laukinės faunos atstovai? Ar žmonės? Pargriovė, paspyrė, bet neužlipo — gal tik paglostyti norėjo, nežinodami, koks aš trapus. Tai buvo signalas, jog nereikia eiti į džiungles vienam, nereikia pažeidinėti draustinio tvarkos.

Drambliai čia šeimininkai, nėra ko brautis į jų guntūr pažintys womens.

Švelnus įspėjimas — atsipirkau tik suplėšytu antakiu, sudraskytais marškiniais ir apdaužytais šonkauliais. Po dviejų savaičių vėl ėjau. Tas nuotykis aprašytas mano dienoraštyje. Na, o žmonės visur man buvo malonūs, niekas nebandė užpulti. Nuoširdūs ir geri žmonės, dažnai naivūs kaip vaikai. Kaip gauti mergina internetu sms tokiose gražiose vietose.

Kalnai plastiko maišelių, butelių. Ar pikti ir norintys išpešti naudos iš svetimšalio? Bet visur taip, ne tik Šri Lankoje. Piktų nesutikau, buvau užsirovęs net į karines bazes — visada man padėdavo, patardavo. Kokia tai visuomenė? Ar skiriasi pragyvenimo lygis skirtingose salos dalyse? Turčiai guntūr pažintys womens ubagai, kastos, korupcija — visko čia sočiai. Bambantys dėl skurdo tautiečiai turėtų čia apsilankyti ir džiaugtis, kad gimė tokioje turtingoje ir demokratiškoje Lietuvoje.

Nežiūrint į tai, vietiniai atrodo laimingi, visada besišypsantys, didžiuojasi savo šalimi, tiki, kad netrukus gyvens geriau.

Geografiškai pragyvenimo lygis pasiskirstęs maždaug vienodai, turistams viskas kiek brangiau, ypač populiariose turistinės vietose, guntūr pažintys womens ne ypatingai. Kuo skiriasi šios šalys? Moterys dėvi sarius, gatvėse chaosas, pypsėjimas, triukšmas, šiukšlės — kaip Pietų Indijoje, tik kiek švelniau. Dauguma gyventojų budistai, mažiau konservatyvūs nei hinduistai.

Čia žmonės labiau stengiasi mėgdžioti europiečius, stengiasi gyventi kaip britai XX a. Todėl europietis čia ras daugiau komforto, mažiau chaoso ir keistenybių nei Indijoje.

Porą žiemų pasibastęs po Indiją ir persikėlęs į Šri Lanką sakydavau: Indija tai stebuklų šalis, o Šri Lanka — tai rojus, kur stebuklai nereikalingi.

Panašiai ir dabar tebegalvoju. Brangu ar pigu? Kiek kainuoja, tarkime, kasdieniai maisto produktai? Guntūr pažintys womens gyvenant bus brangiau nei Europoje.

Taip yra visose besivystančiose tropikų šalyse. Skaniai pavalgyti vietinių valgyklose galima už pusantro euro. Tuo tarpu kokiame kurortiniame restorane pietums neužteks ir 15 eurų, neįskaitant gėrimų. Kasdieniniai ryžiai apie 0,5 Eur už kilogramą, kilogramas fwb ar pažintys santykiai apie 0,7 Eur, bulvės kiek brangiau.

Ananasai, mango vaisiai, duonmedžiai čia pigūs, importiniai obuoliai — brangūs. Vištiena pigi, kita mėsa — brangi. Ypač brangus sūris, kurį visai neseniai čia išmoko daryti, be to jis dar ir neskanus. Brangus alkoholis: vietinis pigusis arakas 35 laipsnių stiprumo kokosinis gėrimas — apie 8 eurai už butelį, pigiausias sausas vynas — apie 10 eurų. Tiesa, lengvas alus neseniai atpigo vos ne dvigubai naujojo prezidento iniciatyvadabar ml butelį galima gauti už 0,8 Eur, užtat stiprus alus tebekainuoja apie 2 eur — tokiu būdu vietiniai pijokėliai skatinami pereiti prie silpnesnio alaus.

Mano manymu, tai būtų geras pavyzdys Lietuvos blaivintojams.

Į Egipto gilumą patekę lietuviai pasidalijo neeiliniais nuotykiais 96 — Keliaujate po pasaulį ne pirmus metus. Tačiau tokį keliavimo būdą — apeiti Šri Lankos salą pėsčiomis — pasirinktų ne kiekvienas.

Daugelis žino, kad Šri Lankoje auginama kone geriausia arbata pasaulyje. Kokios pats ragavote? Jei ragavote tikros arbatos, turbūt nebepirktumėte tos supakuotos ir parduodamos mūsų prekybos centruose? Tai pastebėję britai dar XIX a. Tačiau vietiniai nėra dideli arbatos mėgėjai, geria su pienu, kaip indai, todėl visokie arbatos skonių niuansai čia nėra svarbūs.

Geriausia arbata yra eksportuojama, todėl mūsų prekybos centruose ar specialiose parduotuvėse galima gauti net geresnės nei Šri Lankoje.