Darbas pažintys polių emploi 2021.

Savo patirtis įvardijame, tematizuojame ir kategorizuojame. Visuomenė, kuri žiūri šį spektaklį, nėra auka.

Nepaisant metaforiško ir itin poetiško rašymo stiliaus, neretai atbaidančio tūlą skaitytoją, Emmanuelio Levino — etinės pažiūros yra ganėtinai paprastos ir, galėtume sakyti, nemaža dalimi netgi neoriginalios.

Filosofija yra pastanga mąstyti universaliai, visuomet neišvengiamai išsakoma partikuliaraus konteksto sugestijuojamu žodynu. Čia ir apžvelgsime kontekstą ar veikiau kontekstus, į kuriuos ir reaguoja Levino mąstymas.

Visų pirma, tai klasikinis arba tradicinis filosofijos kontekstas. Daugeliu aspektų Levinas yra chrestomatinis Vakarų filosofas.

what geras pažintys vardas greitasis pažintys keiptaunas 2021

Jis ne tik jaučia pagarbą Vakarų mąstymo tradicijai, bet ir ją puikiai išmano, ja remiasi ir su darbas pažintys polių emploi 2021 polemizuoja. Jis taip pat jaučia pareigą reaguoti į savo meto filosofijos lauką ir mcdonald nacionalinė pažintys politika su darbas pažintys polių emploi 2021. Šia prasme Levino mąstymą galima interpretuoti kaip reakciją į Husserlio fenomenologiją ir Heideggerio fundamentaliąją ontologiją.

Šių mąstytojų filosofinė programa, kartais dar vadinama dialogo filosofija, Levinui taip pat svarbi kaip pokalbio, — tiesa, dažnai, antagonistiško, — partnerė, taip pat ir kaip savitas konceptualinis veidrodis, kuris leidžiasi panaudojamas tam, kad būtų geriau išryškintos jo paties savybės ir sąvokos.

Galiausiai trečiasis kontekstas yra jau nebe filosofinis, bet istorinis. Žydus Antrojo pasaulinio karo metais ištikusi Katastrofa neabejotinai Leviną ne tik paveikė egzistenciškai — buvo nužudyti jo tėvai ir broliai — bet ir prašėsi apmąstoma. Tad trumpai apžvelgdami šiuos tris kontekstus pabandysime išryškinti ir aspektus, kurie jų įkvėpė Leviną, ir tuos, kurie išprovokavo kritines nuostatas.

Husserlio fenomenologija ir Heideggerio ontologija Kaip gerai žinoma, Levinas, dar būdamas studentas, m. Ten jis taip pat aptinka kylančią žvaigždę Martiną Heideggerį. Leviną šiuo etapu drąsiai galima laikyti huserlininku. Maža to, jis kartu su Gabrielle Peiffer į prancūzų kalbą išverčia Husserlio Karteziškąsias meditacijas, tapdamas vienu pirmųjų, įvedusių fenomenologiją į prancūzišką filosofinį diskursą.

Beje, Karteziškųjų meditacijų prancūziškasis leidimas ilgą laiką išliko vieninteliu. Husserlis iki mirties taip ir nespėjo patobulinti šio savo teksto iki trokštamo lygio, tad originalo kalba jis publikuotas tik m. Vis dėlto po karo Levinas pradeda plėtoti savo filosofinį mąstymą, kuris reikšmingai nutolsta ir nuo Husserlio fenomenologijos, ir nuo Heideggerio ontologijos.

Anot Levino, centrinė Husserlio filosofijos įžvalga yra tai, jog mūsų sąmonė visuomet yra intencionali. Taigi nukreipta į kažką, visuomet turi turinį, visuomet yra kieno nors sąmonė. Ši, atrodytų, paprasta mintis turi didžiulių pasekmių. Jei Husserlis teisus, tuomet galima tvirtinti, kad sąmonės turiniai yra ne atsitiktiniai, o esminiai sąmonės elementai, be kurių pačios sąmonės nėra.

Filosofiškiau galėtume tarti, kad fenomenologija rimtai žvelgia į prielaidą, kad sąmonės turinys yra konstitutyvus jos elementas, kitaip tariant, jis ne tiek joje yra, kiek ją pats kuria.

Levino filosofinį projektą galima interpretuoti kaip bandymą, tiksliau, seriją bandymų parodyti, jog Husserlis čia yra neteisus.

Taip, Levinas sutinka, jog subjektas suvokia save kaip sąmonę, kuri savo ruožtu suvokia pasaulį kaip savo turinius. Tačiau Levinas nesutinka, jog tai išsemia visas sąmonės patirtis. Anot jo, esama patirčių, kai sąmonė išlieka, tačiau ji nėra ar nebėra intencionali. Tarp tokių patirčių jis bando aprašyti tai, ką jis vadina esama il y aanalizuoja nemigos fenomeną, stengiasi išryškinti erotinio santykio specifiką kaip atskirą ir specifinį sąmonės registrą ir pan.

Anot Levino, huserliškoji intencionalios sąmonės samprata santykį su išoriniu pasauliu neišvengiamai pristato kaip vartojimo ir įsisavinimo santykį. Pasaulį patiriu kaip esantį man: jis yra mano patogumui arba, kaip sako Levinas, mėgavimuisi.

Sąmonės intencionalumas reiškia, jog visa, ką patiriu, iš darbas pažintys polių emploi 2021 yra mano sąmonės dalis, o tai, kas dar nėra tapę mano sąmonės dalimi, yra pasmerkta būti įsisavinta, tapti suvokta ir aproprijuota. To reikalauja pati sąmonės prigimtis arba konstitucija.

Čia Levinas neprieštarauja Husserliui ir netgi seka juo. Tačiau, anot Levino, šis sąmonės kitko, nei ji pati, įsisavinimo darbas patiria nesėkmę susitikus kitą asmenį.

kaip parduoti savo pažinčių svetainę pirmoji diena su online dating

Levinui tai esminė įžvalga. Anot jo, kitame asmenyje esama kai ko, kas priešinasi įsisąmoninimui; kas nėra niekas, taigi yra patiriamas, tačiau nepasiduoda sąmonės įsisavinimui, taigi nėra intencionalus.

Sąmonės įsisamoninimo darbo rezultatas, anot Levino, yra kalba arba diskursas. Savo patirtis įvardijame, tematizuojame ir kategorizuojame. Levinas tvirtina, jog kitame asmenyje visuomet išlieka kai kas, ko tematizuoti nepajėgiame.

Svarbu pastebėti, jog ta netematizuojama patirtis nėra tik dar vienas kito asmens aspektas, dar viena savybė, kurios kol kas nepavyko įvardyti. Anot Levino, tą kai ką, kurio niekaip nepavyksta sugriebti, patiriame ne kaip savybę ar charakteristiką, bet kaip tai, kas ir sudaro kito asmens esmę, kitaip tariant, kaip tai, ko nelikus, turėtume reikalą jau ne su tuo pačiu asmeniu. Ši neintencionali kito asmens patirtis Levinui žymi radikalią kitybę, tokią, kurios neįmanoma įsisavinti ir paversti savo tapatybės dalimi.

Šį kai ką Levinas vadina kito asmens veidu.

Deboras LK Final PDF

Kaip minėjome, kito veidas nėra diskursyvus. Anot Levino, aš jį patiriu ne kaip tai, kas tematizuojama ir tampa mano sąmonės turiniu, bet kaip kreipinį. Kitas asmuo į mane kreipiasi kartu ir reikalaudamas, ir liepdamas.

Levinui tarpasmeninis santykis yra visų pirma etinis — įsipareigojimo — santykis. Vienas netikėčiausių ir nemažai kritikos sulaukusių Levino teiginių yra tai, kad tarpasmeninis santykis nėra simetriškas.

Kitaip tariant, etinis įsipareigojimas nėra abipusis ir neveikia abiem kryptimis. Aš esu etiškai atsakingas už kitą asmenį be jokio pariteto ir be jokios kito asmens prievolės man ar atsakomybės už mane.

Mano atsakomybė už kitą asmenį yra begalinė, absoliuti ir neturinti teisės reikalauti jokio atlygio. Kitaip tariant, Levinui tik absoliučios kito asmens viršenybės postulavimas leidžia išvengti vieno iš dviejų pavojų: Husserlio subjekto egocentriškumo arba Hegelio totalizuojančios darbas pažintys polių emploi 2021 visa apimančios sistemos.

Levino požiūriu, pirmuoju atveju liekame be kito subjekto, antruoju atveju liekame be subjekto apskritai. Heideggeris savo veikale Būtis ir laikas permąstė būti kaip veiksmažodį ir bandė parodyti, jog būtį reikia suprasti kaip buvimą, t. Būtent laiko kategorijomis permąstyta egzistencija neabejotinai yra vienas svarbiausių Heideggerio įnašų į filosofiją.

Levino asimet­riško tarpasmeninio santykio samprata leidžia čia pasiūlyti korekcijas. Laikas, anot Levino, nėra tik paskiro subjekto reikalas — jis randasi, kai randasi tarpasmeninis santykis. Būtent santykis su kitu asmeniu Levinui įsteigia patį laiką. Iki tol imanentiškai orientuota, iš esmės solipsistinė egzistencija, Levino nuomone, yra belaikė. Laikui reikia transcendentinio matmens, kurį užtikrina kito asmens pasirodymas.

Galiausiai, jei sutinkame, kad pats tarpasmeninis santykis yra asimetriškas, tuomet turime sutikti, kad ir laikas nėra vienalytis. Būtent tai leidžia Levinui įvesti diachronijos dvilaikiškumo sąvoką. Aš, būdamas atsakingas už kitą asmenį, gyvenu kitu laiku ir kitu ritmu nei kitas asmuo, kuris turi savo laiką ir savo ritmą.

Tad diachronijos samprata gerokai koreguoja Heideggerio laikiškos egzistencijos viziją ir polemizuoja su ja. Dialogo filosofija Ši tradicija, iškilusi XX a.

labas kaip tu pažintys pagtuklas sa pažintys kaalaman

Nors tarp jų ir esama reikšmingų skirtumų, abu jie savasties radimąsi siejo su tarpasmeniniu santykiu. Rosenzweigo filosofiją galima interpretuoti kaip bandymą pateikti alternatyvą Hegelio filosofinei sistemai. Jei Hegelio dialektika, pradėjusi nuo partikuliarumų ir individų, varoma priešybių kuriamos dinamikos, turi rasti savo užbaigą Absoliute, kuris neturi priešybės, tai Rosenzweigas Absoliutą įžvelgia kitame individe.

Būtent todėl santykis, kurį siūlo Rosenzweigas, yra ne tarp dviejų priešingų tezių, bet tarp dviejų priešingų kalbėtojų.

oasis pažintys perth wa greitasis pažintys pokalbių kambariai

Buberis taip pat iškelia Aš—Tu santykį, tačiau kartu pasiūlo ir santykių tipologiją bei hierarchiją. Anot jo, subjektas su aplinkiniu pasauliu gali turėti vieną iš dviejų santykių: Aš—Tu santykį, paremtą dialogu, ir Aš—Tai santykį, paremtą aprašymu. Vienas yra pokalbio ir apsikeitimo santykis, kitas yra pažinimo ir vertinimo santykis.

Buberiui Aš—Tu santykis yra egzistenciškai ir moraliai vertingesnis, nes jis kuria autentiško buvimo kartu su kitu, o ne priešais kitą situaciją.

pažintys med gifte kvinder amerikos pažintys korėjos vyras

Levinas neabejotinai semiasi įkvėpimo iš jų abiejų. Kaip jau galėjome pastebėti, Levinui itin svarbus santykis su kitu asmeniu, jis taip pat santykio pagrindu laiko kreipinį. Tačiau esama ir svarbių skirtumų.

Ir Rosenzweigui, ir Buberiui autentiškas Aš—Tu santykis galimas su bet kuriuo objektu. Tai nepriklauso nuo objekto, o yra mano kaip subjekto galių, taip pat likimo bei tam tikru mastu sėkmės reikalas.

Idant patirčiau Aš—Tu santykį, aš turiu turėti tam tikrą išankstinį nusiteikimą laikyseną, sakytų Buberis ir tik tuomet man gali pavykti patirti įeiti į neobjektinį santykį su savo patirties objektu.

Pats Buberis, pavyzdžiui, išsamiai pasakoja apie tokį susitikimą su medžiu. Levinui etinis santykis yra įmanomas tik su kitu žmogumi. Kitas svarbus skirtumas — mano etinis santykis nėra nei mano nusiteikimo, nei atsitiktinumo dalykas.

Kitas iš manęs reikalauja prisiimti už jį atsakomybę ir šiam reikalavimui išgirsti nereikia nei ypatingų sąlygų, nei specifinio pastabumo. Levinui tam prielaidas sudaro paties tarpasmeninio santykio prigimtis. Galiausiai tai, kad, anot Levino, aš negaliu negirdėti kito reikalavimo, dar nereiškia, kad tam reikalavimui aš būtinai paklusiu. Lygiai kaip kito asmens autonomiškumą Levinui svarbu išsaugoti subjekto laisvą valią.

Etika galima tik ten, kur egzistuoja laisvos valios subjektas.

ką daryti kai esate pažintys žydą saugus pažinčių svetainė patarimai

Kitaip tariant, apie etiką galima kalbėti tik ten, kur išlieka galimybė pasielgti neetiškai. Pastanga išsaugoti subjekto autonomiškumą yra dar vienas aspektas, kuris skiria Leviną nuo dialogo filosofijos.

DVB - အပေါင်ဆိုင်လုပ်ငန်းတွေမှာ ပစ္စည်းပေါင်နှံမှု အရင်ကထက် လျော့နည်းလာ

Buberiškas Aš—Tu susiliejimas su pokalbininku Levinui reikštų ir subjekto laisvos valios, ir kito asmens autonomijos sunaikinimą. Jis ne kartą nedviprasmiškai atsiriboja nuo Buberio pabrėždamas, jog jam etinis santykis neturi nieko bendra su dialogo filosofijos Aš—Tu santykiu. Holokaustas Skirtingai nei aptartieji kontekstai, Holokausto patirtis Levinui padarė įtaką visų pirma egzistenciškai.

Ši tragedija palietė kiekvieną Europos, juo labiau Rytų Europos žydą, o Levinui ji reiškė itin artimas netektis: buvo nužudyti Kaune gyvenę Levino tėvai, Jechielis ir Dveira, bei broliai Borisas ir Aminadabas. Pačiam Levinui taip pat teko iškęsti nacių nelaisvę, tuo tarpu jo žmonai bei dukteriai teko slapstytis Vichy Prancūzijoje.

Egzistencinę Levino reakciją liudija jau vien tas faktas, jog po karo jis, nužudytųjų atminimo ženklan, prisiekė niekada nebekelsiąs kojos į Vokietiją. Savo žodžio jis laikėsi net tada, kai Heidelbergo universitetas jam suteikė prestižinę pirmąją nuo įsteigimo Karlo Jasperso premiją — į iškilmes vietoj paties Levino atvyko jo sūnus Michaelis.

Vis dėlto reikia pripažinti, kad savo filosofiniuose tekstuose Levinas tiesiogiai apie Holokaustą kalba nedaug. Šia prasme jis stipriai skiriasi nuo, pavyzdžiui, Hannah Arendt, kuriai Holokaustas yra vienas iš tiesioginių apmąstymo objektų ir įvairiapusiškai svarbi problema.